Penktadienis
Penktadienį buvo Erasmus student welcome party. Tai pavakarienevęs ir per kompą pačiūrėjęs linkmą komediją Madagascar susitikau Francois (reikia tarti Fransua) ir pasiėmę likutį spanguolinės Sobieski patraukėme į artimiausią apšilimo vietą - pas Dalias. Tas aišku buvo jau gana vėlai, todėl normaliai net pasėdėti nespėjome, kai vos ne su pilnomis stiklinėmis mus išsyprė į gatvę. Suprask užtenka čia ramiai sėdėti, einam į party kol neužmigome. Party buvo fainas. Kadangi praleidau pirmą susipažinimo vakarėlį, tai mačiau labai daug naujų veidų. Fainai pasibuvau…
Šeštadienis
Labai ilgai drybsojau lovoje. Priežastis aiški… 
Bet po to sukaupęs visas jėgas išėjau į miestą apsipirkti ir apsikirpti. Pirma apsikirpau. Pataikiau pas tą patį serbą, kuris pagal paveikslėlį mane apkirpo tiksliai taip, kaip norėjau. Šiek tiek apsipirkau maisto (turėtų užtekti savaitei). Išsprendžiau kelis sudokus ir išbėgau pabėgioti. Kadangi po kirpyklos visa galva buvo pilna visokio ilgio plaukų atplaišų ir šiaip buvau gerai pabėgiojęs nuėjau į dušą. Vakaro praleidimą prie kompo iškeičiau į filmą “Syriana” kino teatre. Po kino su draugais dar užsukome į Cafe Spiret šlakeliui arbatos.
Sekmadienis
Sekmadienį vėl labai ilgai drybsojau lovoje vartydamas DaVincio kodą. Kai jau buvo priešpiečių metas išsiropščiau į lauką pabėgioti. Grįžęs sukirtau stiprius pietus. Automobilių aikštelėje teko palaukti Stardo, nes šis pramiegojo susitikimą. Kaip sakė Mario, po lygiai vieno CD (60min muzikos arba 120 km autostrada) privažiavome Aarhusa. Nesunkiai susiradome kur pastatyti mašiniuką ir patraukėme išsipirkti bilietų. Prie langelio mums nesunkiai pardavė telefonu rezervuotus bilietus. Rezervacija paprasta kaip 3 kapeikos. Paskambini, pasakai kur nori sėdėti, kiek vietų reikia ir palieki vardą bei telefono numerį. Moki atsiimdamas. Mane vis dar stebina danų pasitikėjimas žmonėmis. Anyway iki koncerto dar buvo kelios geros valandos kurias praleidome vaikštinėdami po miestą ir valgydami vakaro bufetą vienoje picerijoje. Pagaliau atėjo koncerto laikas ir mes nekantriai laukėme kol scenoje pasirodys STOMP. Taip taip, tikrai STOMP. Šou nerealus. Grupės nariai puiikia linksmina žiūrovus mušdami sudėtingus ritmus kamuoliais, šluotomis, šiukšlių dėžėmis, virtuvinėmis kriauklėmis, bačkomis, kėdėmis, dėžėmis ar paprasčiausiai plodami… Bet dar visai geras vaidinimas su mini siužetų gavosi. Čia vienintelė nuotrauka, kurią aš įšdrįsau padaryti…
Grįžti namo buvo visai paprasta ir greita. Mušėm ritmus ir klausėme tą patį kompaktą…
Savaitgalis buvo šaunus. STOMP dar ilgai primins keisti garsai galvoje… O kai tai išblės, juos ilgai primins iš koncertų salės nusikabinta afiša…
Dabar net dirbti smagiau… Mušu ritmą 
