Vakar taip ir nutiko.
Buriavau Yngling tipo jachta. Visada ja buriuojame. Šį kartą plaukiau vienoje komandoje su Mathias, danas, phd studentas produkcijos fakultete. Buvo skandinaviškas oras. Pūtė vidutinio stiprumo pietų krypties vėjas ir linojo. Tik išplaukus dar ir rūkelis viską gaubė. Vėliau jį nupūtė. Atplaukėme paskutiniai. Padarėme falšstartą, teko suktis ir kirsti starto liniją vėl. Išstūmė mus kitas laivas. Gerai tai, kad ir jam teko grįžti - irgi per anksti kirto starto liniją. Visą plaukimą atsilikinėjome. Buvo per stiprus vėjas ir labai vertė laivą, nebuvo kriendiržių ir svarbiausia nepatyrusi komanda. Kai plaukdavome su spinakeriu, man tekdavo ne tik vairuoti ir reguliuoti grotą, kas buvo mano standartinės pareigos, bet ir valdyti spinakerį. Bet juk svarbiausia buriuoti, net jei nesiseka ar oras šlykštus. Uoste sklido kalbos, kad tai paskutinės šį sezoną varžybos.
Na o po varžybų, kaip ir pridera, tiesiai į balių. Studenterhuset’e vyko International dinner. Visi studentai atsineša savo nacionalinių patiekalų ir deda ant bendro stalo. Tada natūraliai susidaro eilutė norinčių paragauti įvairių patiekalų. Eini palei stalų virtinę ir krauniesi ką tik nori. Tai vakar turbūt visų žemynų maisto paragavau. Mes su Simona nešėme lietuviškas dešras, kurios dėl maisto gausos ar dar kažkokių priežasčių taip ir nepateko ant stalo. Maisto buvo tiek daug, kad net man, vėluojant gerą valandą, pavyko persivalgyti…